Apie didžiąją miegapelę

2008 metų vasarą Šereiklaukio miške rasta didžioji miegapelė. Žvėrelis yra miegapelinių šeimos graužikų būrio atstovas. Be didžiosios miegapelės Lietuvoje dar gyvena lazdyninė miegapelė, miškinė miegapelė ir ąžuolinė miegapelė, kuri neaptinkama jau penkiasdešimt metų. Didžioji miegapelė taip pat nėra gausi, Lietuvoje yra žinomos devynios vietovės, kur jos randamos. Rūšis įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą, 2010 metais įrašyta į Lietuvos respublikos griežtai saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą.

Tai žvėrelis didele pūkuota uodega šiek tiek panašus į voverę, tačiau už ją gerokai mažesnė. Kailiukas pelenų spalvos, kūno apačia šviesesnė. Ausys apvalios apaugusios trumpais plaukais. Akis juosia tamsesnių plaukų žiedas. Lietuvoje dažniausiai gyvena senuose ąžuolynuose ir brandžiuose mišriuose miškuose su ąžuolais ir lazdynų traku. Aktyvi sutemus ir naktį, akys pritaikytos matyti prietemoje, gerai išvystyta uoslė, kurią žvėrelis naudoja maitindamasis naktį. Truputėlį drėgni padeliai, papurusi uodega padeda žvėreliui stabiliai ir saugiai laipioti medžiais.

Pabudusi iš žiemos miego, o pabunda didžioji miegapelė gegužės antroje pusėje, pradeda maitintis. Maitinasi daugiausia augaliniu maistu: pumpurais, vaisiais, riešutais, gilėmis, nors besimaitindama aptikusi paukščių lizdą gali suėsti ir kiaušinius ir paukščių jauniklius, net ir suaugusius paukščius. Apsigyvena dažniausiai medžių drevėse mėgsta inkilus. Dieną miega savo guolyje. Suaugę individai turi savo teritorijas. Jauniklius veda rugpjūčio mėnesį. Jie auga greitai ir jau po mėnesio jie tampa savarankiški.

Rudenį sukaupusi pakankamas riebalų atsargas didžioji miegapelė susiruošia žiemos miegui ir rugsėjo pabaigoje, spalio pradžioje užmiega žiemos miegu ir kaip jau minėjau pabunda tik gegužės antroje pusėje.

Nuotraukos: 1,2,3,4,5

Daugiau: